Gyventojams suteikta galimybė išsiimti II pensijų pakopos lėšas ir svarstymai sumažinti privalomąjį pradinį įnašą pirmajam būstui gali paskatinti spartų būsto kainų augimą, teigia ekspertai. Kaimyninės Estijos patirtis rodo, kad tokios likvidumo injekcijos veikia itin greitai, o būsto kainos gali šauti į dar neregėtas aukštumas.
Lietuvos būsto rinka jau dabar demonstruoja spartų augimą: kainos yra maždaug 8% didesnės nei pernai, o naujausiais Lietuvos banko duomenimis, liepą antrinėje rinkoje būstas per metus pabrango 11%.
Rekordiniai būsto paskolų kiekiai
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad būstų kainų augimas Lietuvoje spartėja ir artimiausiu metu gali dar labiau paspartėti.
„Galimai matysime netgi dviženklį būstų kainų augimą. Pagrindinė to priežastis yra ženkliai suaktyvėjusi būsto rinka po kelerius metus trukusio sąstingio. Nors geopolitinė situacija liko įtempta, bet gyventojai mažiau kreipia į tai dėmesį. Infliacija yra sumažėjusi, palūkanų normos yra sumažėjusios ženkliai, sparčiai kyla darbo užmokestis“, – sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, naujų išduotų būsto paskolų suma jau priartėjo prie 300 mln. eurų per mėnesį, kuomet 2018, 2019 m. siekdavo maždaug 120 mln. eurų per mėnesį.
„Tai yra daugiau nei dvigubas augimas. Apimtys yra išaugusios netgi lyginant su 2022 metais, kuomet per mėnesį išduodamų paskolų suma buvo priartėjusi prie 200 mln. eurų. Išaugo ir vidutinė paskolos suma, ir išduodami kiekiai. Todėl, esant tokiai didelei paklausai, vargu ar galima tikėtis, kad būsto kainos nedidės“, – aiškino Ž. Mauricas.
Jo teigimu, vienintelis dalykas, kuris šiuo metu dar gelbsti nuo dviženklio būstų kainų augimo yra pakankamai didelė būsto pasiūla.
„Neparduotų naujos statybos būstų skaičius, nepaisant išaugusios paklausos, vis dar yra pakankamai aukštas. Tai čia reikėtų padėkoti NT vystytojams, kurie nestabdė projektų“, – sakė „Luminor“ banko ekonomistas.
Augs būstų paklausa
Būsto kainų augimo tendencija artimiausiu metu gali įgauti dar didesnį pagreitį: Lietuvos bankas svarsto sumažinti minimalų pradinį įnašą pirmąjį būstą perkantiems nuo 15 iki 10 procentų bei leisti skirti iki pusės pajamų būsto paskolai.
Tuo pat metu gyventojams nuo kitų metų yra suteikta galimybė išsigryninti II pensijų pakopos lėšas. Jei, kaip prognozuojama, tokia galimybe pasinaudotų apie 30-50 proc. dalyvių, į ekonomiką įsilietų 2-3 mlrd. eurų.
„Šie du veiksniai yra vienas kitą papildantys. Jie sudarys palankesnes sąlygas didesnei daliai gyventojų, ypatingai tiems, kurie neturi daug santaupų, įsigyti būstą. Tad tikėtina, kad būsto paklausa ir būsto paskolų poreikis dar labiau išaugs“, – teigė Ž. Mauricas.
Anot jo, gyventojai, kurie dar nėra įsigiję būsto arba nori įsigyti didesnį ar geresnių parametrų, išsiėmę II pensijų pakopos lėšas, lengviau sukaups pradinį įnašą.
„Gali susidaryti pakankamai reikšminga suma. Kalbame apie milijardus eurų arba kelis procentus nuo bendro vidaus produkto (BVP). Tai tiek galėtų įsilieti į ekonomiką. Ir kaip rodo kitų šalių patirtis, tarkime Estijos, nemaža dalis lėšų iš II pensijų pakopos pensijos buvo skirta būtent pradiniam įnašui“, – pažymėjo ekonomistas.
Estijos pamokos – būsimas Lietuvos scenarijus?
2021 m. Estijoje panaikinus privalomą kaupimą II pensijų pakopoje, į rinką pateko 1,3 mlrd. eurų – beveik 5 proc. šalies BVP.
Estijoje nuomos su galimybe vėliau būstą išsipirkti paslaugas teikiančios kompanijos „Numai“ atstovas Kris Maekivi teigė, kad 2021 m. kainos visoje šalyje padidėjo maždaug 15%, o 2022 m. vasarą pasiekė aukščiausią lygį – išaugo net apie 22%.
„Išmokėjus pensijų fondų lėšas, tą patį mėnesį butų pardavimų skaičius augo 22% lyginant su įprastiniu sandorių skaičiumi ir pasiekė dešimties metų rekordą. Tokio šuolio greitis ir mastas išsiskyrė ES“, – pasakojo ekspertas.
Anot K. Maekivi, būsto kainų augimas visoje Estijoje truko visus metus ir stabilizavosi tik tuomet, kai 2022 m. pabaigoje pakilo palūkanų normos, o pensijų lėšų poveikis susilpnėjo.
„Didžioji dalis išmokėtų lėšų iš pensijų fondų nukeliavo investicijoms į nekilnojamąjį turtą ir ypatingai stipriai įtakojo būtų paklausą, ypač mažų nuomai skirtų butų“, – pažymėjo K. Maekivi.
Paklaustas, ar šiuo metu yra geras laikas pirkti būstą, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad laikas visada yra tinkamas, jei būstą perki sau.
„Sau pirkti visada yra geras būdas čia ir dabar, nes ateities niekas tiksliai negali numatyti. Kai prasidėjo pandemija, žmonės atidėjo sprendimus pirkti. Atėjo geopolitinė situacija: žmonės laukė kol kainos kris, bet kainos taip ir nenukrito. Ilgainiui kainos yra linkusios kilti. Tad, jei būstas yra perkamas sau ir jis yra tinkamas – perki, bet jeigu investicijai – jau reikia pasiskaičiuoti“, – pažymėjo Ž. Mauricas.