Stogo šiltinimas yra neatsiejama namo statybos ar renovacijos dalis. Tinkamai apšiltintas stogas ne tik padeda sumažinti šildymo išlaidas, bet ir pagerina komforto lygį namuose.
Kodėl stogo šiltinimas yra toks svarbus?
Stogas tarsi namo kepurė: jis saugo nuo lietaus, sniego ir vėjo, tačiau taip pat per jį galima prarasti daug šilumos. Šiluma kyla į viršų, todėl neapšiltintas stogas tampa tarsi ventiliatorius, išnešantis šiltą orą iš namų. Dėl to didėja šildymo išlaidos, o žiemą namuose gali būti vėsu.
Stogo šiltinimas padeda išspręsti šias problemas:
- Sumažina šildymo išlaidas
- Padidina komfortą
- Sumažina triukšmą
- Padidina namo vertę
Stogo šiltinimo būdai gali skirtis priklausomai nuo stogo konstrukcijos ir naudojamų medžiagų. Dažniausiai naudojami šie būdai:
- Apšiltinimas tarp gegnių
- Apšiltinimas virš gegnių
- Apšiltinimas purškiamomis putos
Stogo šiltinimo darbus geriausia patikėti profesionalams, kurie turi patirties ir žinių šioje srityje. Jie parinks tinkamiausią šiltinimo būdą ir medžiagas, atsižvelgdami į individualius namo poreikius.
Investicija į kokybišką stogo apšiltinimą atsipirks per kelerius metus, sumažėjus šildymo ir vėsinimo išlaidoms. Be to, apšiltintas stogas leis džiaugtis komfortu ir jaukumu namuose ištisus metus.
Net ir storas stogo apšiltinimas be tinkamo montavimo bus neveiksmingas
Nors akmens vata yra populiarus ir geros kainos bei kokybės santykio pasirinkimas, jos efektyvumas priklauso ne tik nuo gaminio, bet ir nuo montavimo kokybės. Dažniausia klaida yra pasitikėti gerais gaminiais, bet nesamdyti specialistų. Stogo apšiltinimas gali būti atliktas arba labai gerai, arba labai blogai, tarpinio varianto nėra.
Tinkamas montavimas susideda iš:
- Tvarkingo vatos įrengimo
- Standaus jos laikymosi
- Kruopštaus difuzinės plėvelės montavimo
- Tarpų išvengimo
Net 30 cm storio vatos sluoksnis su tarpais turės tik tokias savybes kaip 10–15 cm storio apšiltinimas.
Svarbu namo apšiltinimą pradėti nuo stogo ir apšiltinti jį labiau nei sienas.
Keičiasi požiūris į namo statybą
Stogo apšiltinimo būdas priklauso nuo palėpės tipo. Jei palėpė nešildoma, stogo dangos šiltinti nereikia. Tokiu atveju apšiltinamos tik horizontalios konstrukcijos, o tai žymiai paprasčiau nei stogo šlaito apšiltinimas. Dėl vėdinimos konstrukcijos, šiltinimo sluoksnis tarnauja ilgiau, nes drėgmė lengviau pasišalina. Vis dėlto, nekokybiškai sumontavus priešvėjinę plėvelę, skersvėjis gali paveikti vatą ir ją atvėsinti.
Džiugu, kad vis daugiau žmonių supranta kokybiškos statybos svarbą. Žmonės renkasi tinkamus produktus pritaikytus tinkamoms vietoms, atsakingiau žiūri į detales ir bendrą statybos kokybę, o ne vien į pastato išvaizdą. Izoliacijos darbams taip pat skiriamas vis didesnis dėmesys.
Prieš keletą metų dar sulaukdavau kritikos už pernelyg sandarų konstrukcijų sandarinimą. Žmonės sakydavo, kad „visada buvo daroma kitaip“. Tačiau juk paliekant tarpus šiltinime tarp konstrukcijų, namo šiltinimas tampa beprasmis.
Vadovaujantis statybos taisyklėmis ir specialistų rekomendacijomis galima pastatyti išties efektyvų namą. Mano patirtis rodo, kad 150 kvadratinių metrų namo šildymui naudojančiam dujas šalčiausią metų laiką gali pakakti vos 30 eurų per mėnesį. Tačiau, kaip jau minėjau, norint pasiekti tokį rezultatą, būtina laikytis visų taisyklių ir ypatingą dėmesį skirti stogo apšiltinimui.
Norėdami gauti daugiau informacijos, apsilankykite svetainėje: https://gerasbustas.lt/statome/namo-apsiltinimas-turetu-prasidetidi-nuo-stogo/.
