Gali atrodyti, kad pagrindinis sportininko sėkmės rodiklis ir kriterijus – fizinė ištvermė ir sportinis kūno paruošimas. Tačiau psichologinis pasiruošimas ir ištvermė vaidina ne ką mažesnį vaidmenį pergalės link. Fiziškai stiprus sportininkas be stiprios psichologijos negali visapusiškai išnaudoti savo galimybių, todėl kartu šios savybės sukuria visumą, leidžiančią pasiekti maksimalių rezultatą.
Kaip ištreniruoti kūną pakankamai aišku – darbas sporto salėje bei skirtingai sporto šakai pritaikyti pratimai, tačiau protą treniruoti reikia visai kitaip. Pristatome kelias strategijas, kurios gali padidinti psichologinę ištvermę ir pagerinti susikaupimą.
Meditacijos ir dėmesio įsisavinimo praktikos
Tam, kad protas ir psichologinė būsena galėtų būti lavinami, svarbu atrasti ramybės būseną ir susikoncentruoti į tikslą. Susikaupimui ir dėmesingumui lavinti puikiai padeda meditacijos bei dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) praktikos. Jos padeda nuraminti mintis, o ilguoju laikotarpiu pagerinti net ir fizinę sveikatą.
Reguliari meditacija leidžia protui nurimti, gerina dėmesio sutelkimą, mažina stresą ir nerimą. Dėmesio įsisavinimo praktikos skirtos susikoncentravimui į dabartį, proto sutelkimui į vieną tikslą bei jo siekimą. Susikaupimo lavinimui gali būti pasitelkiamos pačios įvairiausios technikos, pavyzdžiui strateginiai žaidimai – kortos ar šachmatai.
Internetiniai žaidimai taip pat gali padėti lavinti dėmesį ir koncentraciją, ypač tie, kurie reikalauja greitų sprendimų, loginio mąstymo ar strategijos kūrimo. Tokie žaidimai ne tik lavina reakciją ir problemų sprendimą realiu laiku, bet ir skatina discipliną bei kantrybę – savybes, būtinas tiek sporte, tiek kasdieniame gyvenime.
Nesvarbu, ar tai būtų komandinis žaidimas, reikalaujantis bendradarbiavimo, ar individualus strateginis iššūkis, kiekvienas iš jų prisideda prie psichologinės ištvermės ugdymo. Jei norite sužinoti daugiau apie įvairius internetinius žaidimus ir jų pasirinkimus, o daugiau apie jų įvairovę ir galimus pasirinkimus galite rasti plačiau čia.
Manifestavimas ir tikslų vizualizavimas
Nusiteikimas ir pasitikėjimas savimi – sportininkui taip pat gali atnešti sėkmę. Pergalei pasiruošti psichologiškai – svarbu ją įsivaizduoti, todėl tam gali būti pasitelkiamos manifestavimo praktikos bei aiškus sėkmės vizualizavimas.
Manifestacija – tai sąmoningas minčių, veiksmų ir jausmų naudojimas siekiant pritraukti norimą rezultatą savo gyvenime. Pasitelkiant mintis, įsitikinimus ir veiksmus rezultatui pasiekti, dažnu atveju jie realizuojasi. Manifestuodamas apie sėkmę bei pergalę, sportininkas visokeriopai stengiasi ją „pritraukti“, todėl įdeda dar daugiau pastangų šio tikslo link.
Tikslų vizualizavimas taip pat labai svarbus. Galvodamas apie tai, kaip atrodys pergalė, koks jausmas bus ją pasiekus, ką ji atneš, sportininkas gali save motyvuoti ir sustiprinti savo susikaupimą ir susitelkimą link maksimalių rezultatų pasiekimo.
Kvėpavimo pratimai
Seniai žinoma, jog žmogaus mąstysena, psichologinė būsena ir jausmai yra tiesiogiai susiję su kvėpavimu. Patirdami stresą mes kvėpuojame intensyviau, ramybės būsenoje – gebame kvėpuoti ramiai, giliai, ritmingai. Nors kvėpavimas dažnai įvardijamas kaip refleksas – jo lavinimas ir sąmoningas pritaikymas gali pasitarnauti ir nusiraminimui pasiekti.
Praktikuojant skirtingas kvėpavimo technikas lavinamas psichologinis nusiteikimas. Gilaus kvėpavimo pratimai mažina stresą ir padeda susikoncentruoti, todėl esant nervinei įtampai, svarbu nepamiršti kvėpuoti taisyklingai, lėtai ir giliai įkvėpti bei taip pat iškvėpti. Tai padeda nusiraminti ir „sugrįžti į dabartį“.
Norint susikoncentruoti bei susikaupti, svarbu nepamesti kvėpavimo ritmo. Ritmingas kvėpavimas padeda geriau sutelkti dėmesį, prisiminti kasdienę discipliną. Sportininkams, tokiems kaip ilgų distancijų bėgikams, ritmingas kvėpavimas yra raktas į sėkmę, kadangi tokioje sporto šakoje jis tiesiogiai veikia su fizinių galimybių maksimizavimu.
Rutinos svarba
Psichologinė ištvermė yra lavinama, todėl svarbu nepamiršti, jog tai – procesas. Tam, kad jis vyktų, svarbu susikurti rutiną, be kurios nebūtų įsivaizduojama nei viena diena. Sportininkai įprastu laiku atlieka tam tikrus veiksmus ar treniruotes, kurios laikui bėgant leidžia tapti ištvermingesniems.
Kasdien atliekant tuos pačius pratimus, prie jų priprantama, todėl laikui bėgant atstumai, svoriai ar kiti sunkumai yra didinami, o su tuo auga ir sportininko ištvermė. Tiek dėl psichologinės, tiek dėl fizinės svarbos, kasdienės treniruotės turi tapti neatsiejama sportininko gyvenimo dalimi.
Pavyzdžiui, jeigu kasdien sportininkui reikės nubėgti 5 kilometrus, pirmąją savaitę ar mėnesį gali būti sunku, tačiau ilgainiui tiek jo kūnas, tiek protas prie šios užduoties pripras ir įveiks ją lengviau, todėl atėjus varžybų dienai, kūnas ir protas bus jau pasiruošę tokiam iššūkiui ir su juo nesunkiai susidoros.
Veiksmų analizė ir refleksija
Dar vienas strategiškai svarbus aspektas sportininko psichologinei ištvermei ir susikaupimui – tai atliktų veiksmų analizė ir refleksija. Tam, kad būtų galima tobulėti tiek fiziškai, tiek psichologiškai, sportininkai privalo įžvelgti savo stipriąsias bei silpnąsias puses bei iš jų pasimokyti.
Vertinant nesėkmes, svarbu nepasiduodi neigiamoms emocijoms bei neprarasti motyvacijos. Į jas reikia žiūrėti kaip į pamokas, kurias buvo verta išmokti. Tokios pamokos yra ne kas kita, kaip galimybė tobulėti bei pagalba susikurti naują planą, užpildantį trūkumus. Pavyzdžiui, jei varžybų metu koją sportininkui pakišo stresas bei nemokėjimas ramiai reaguoti į netikėtus varžovo veiksmus, jis ateityje privalo dirbti su streso bei nerimo valdymu ir išsiaiškinti būdus, kaip juos panaudoti ateityje, atrasti technikas, kurios užkirstų kelią tokios pačios nesėkmės pasikartojimui.
Lygiai taip pat sportininkai identifikuoja ir stipriąsias savo puses, kurias gali dar labiau stiprinti ir pritaikyti skirtingose situacijose.
Miego svarba
Kokybiškas ir pastovus miego režimas neatsiejamas nuo fizinės bei psichologinės gerovės. Teisingas poilsis yra raktas į ramią būseną bei maksimalių fizinių savybių atkūrimą. Pervargimas ir stresas labai stipriai išbalansuoja, todėl siekiant maksimalių rezultatų svarbu nepamiršti skirti laiko ir poilsiui. Sportininkų gyvenime miego svarba ne ką mažesnė nei kasdienių treniruočių.
Kokybiškas miegas stiprina imuninę sistemą bei gerina organizmo atsparumą ligoms, palaiko širdies ir kraujagyslių sistemą, prisideda prie hormonų reguliavimo bei gerina medžiagų apykaitą. Sutrikus šioms organizmo veikloms net ir labai stiprios treniruotės taps beprasmės.
Miegas taip pat svarbus ir psichologinei ištvermei bei susikaupimui. Miegant stabilizuojasi emocijos, mažinamas irzlumas bei nerimas. Pervargimas dažnai signalizuoja dėmesio ir koncentracijos praradimą, todėl kokybiškas poilsis sportininko gyvenime padeda atkurti šias itin svarbias dedamąsias dalis.