Lietuvoje elektromobilių skaičius kasmet sparčiai auga. Jei dar 2019 m. buvo vos keli tūkstančiai registruotų elektromobilių, tai 2024 m. jų skaičius viršijo 20 tūkstančių. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šis skaičius gali padidėti net iki 250 tūkst. transporto priemonių.
Elektromobilių krovimo stotelės regionuose tampa ne tik technologiniu sprendimu, bet ir ekonominiu, socialiniu bei net geopolitiniu veiksniu.
Kodėl provincijoje krovimo tinklas dar svarbesnis?
Miestuose įkrovimo tinklas vystosi sparčiau, tačiau provincijoje daugelis savivaldybių vis dar neturi nė vienos viešos stotelės. Tai reiškia, kad gyventojai jaučiasi atskirti nuo žaliosios transporto revoliucijos. Jie abejoja, ar galės nuvažiuoti į darbą ar polikliniką, ar nesusidurs su vadinamąja „nuvažiuojamosios baimės“ problema.
Energetikos konsultantas Marius pabrėžia, kad: „Regionuose elektromobilių įkrovimo tinklas yra ne mažiau svarbus nei pačios transporto priemonės. Jei žmogus žino, kad savo miestelyje turės patikimą įkrovimo stotelę, jis kur kas drąsiau svarstys apie elektromobilio įsigijimą.“
Ekonominė nauda vietos bendruomenėms
Įkrovimo stotelės regionuose gali tapti vietos ekonomikos katalizatoriumi. Turistai, važiuodami per Dzūkiją ar Žemaitiją, dažniau pasirinks sustoti kavinėje ar parduotuvėje, jei šalia bus stotelė.
Smulkūs verslininkai gali derinti saulės elektrines ir krovimo stoteles, naudodami perteklinę energiją bei pritraukdami klientų.
Statistika rodo, kad elektromobiliai Lietuvoje nuvažiuoja vidutiniškai 12–15 tūkst. km per metus. Jei regionuose būtų pakankamai stotelių, šis skaičius augtų, o gyventojai mažiau naudotų taršius automobilius.
Tai turėtų tiesioginę įtaką ir regionų oro kokybei, ypač tose vietovėse, kur šiuo metu intensyviausiai naudojami dyzeliniai automobiliai.
Valstybės politika ir klimato tikslai
Pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą ir Nacionalinį energetikos ir klimato planą, iki 2030 m. šalis siekia bent 30 proc. sumažinti transporto sektoriaus taršą. Elektromobiliai čia yra vienas pagrindinių instrumentų. Be regionuose išvystyto tinklo šio tikslo pasiekti neįmanoma.
Energetikos ministerija yra paskelbusi, kad iki 2026 m. Lietuvoje bus įrengta daugiau nei 6 000 viešų krovimo prieigų, iš kurių reikšminga dalis – provincijoje. Tai rodo, jog valstybė supranta infrastruktūros svarbą ne tik sostinėje, bet ir mažuose miesteliuose.
Socialinė lygybė ir gyvenimo kokybė
Jeigu miestų gyventojai gali naudotis moderniomis technologijomis, o kaimo žmonės – ne, atotrūkis tarp regionų dar labiau didėja. Visgi, įkrovimo stotelės provincijoje siunčia kitą žinutę – žalioji energetika yra prieinama visiems. Tai skatina gyventojus likti regionuose, o ne išvykti į didmiesčius ar užsienį.
Ekspertė Rūta pastebi: „Krovimo stotelės regionuose yra daugiau nei infrastruktūros klausimas. Tai pasitikėjimo ateitimi ženklas. Jos rodo, kad modernios technologijos pasiekia visus šalies kampelius, o bendruomenės nėra paliktos nuošalyje.“
Žaliasis kelias – ne tik didmiesčiams
Elektromobilių krovimo stotelės regionuose yra gyvybiškai svarbios. Jos mažina socialinę atskirtį, skatina vietos verslo augimą, prisideda prie klimato kaitos tikslų ir užtikrina, kad žalioji revoliucija neapsiribotų tik Vilniumi ar Kaunu.
Kuo greičiau ši infrastruktūra plėsis, tuo labiau keisis gyvenimo kokybė provincijoje, o Lietuva taps šalimi, kur žalioji energetika yra tikrai visų teisė, o ne tik didmiesčių privilegija.