Kasdienis skubėjimas ir įsipareigojimai dažnai neleidžia žmonėms pastebėti, kaip jų gyvenimo būdas lėtai, bet užtikrintai kenkia sveikatai. Sėdimas darbas, vėlyvi užkandžiai, kava, greitas maistas – visa tai tiesiogiai veikia organizmo būklę žalingu būdu. Jei žmogus nori gyventi ne tik ilgą, bet ir laimingą bei „sveiką“ gyvenimą, būtina palaikyti kūno tonusą, būti normalioje fizinėje ir psichologinėje būsenoje. Tam svarbu įdėti bent minimalius pastangas.
Užsiimti sportu, valgyti sveiką maistą, gerti pakankamai vandens ir žaisti GGBET LT, taip pat būti aktyviam įvairiais būdais bei nusiteikti pozityviai gerai nuotaikai – tai tikra nauda sveikatai, kurią turėtų skatinti kiekvienas žmogus. Tačiau jei žmogus imsis minimalių ir pirmųjų bandymų užsiimti sportu, net jei ir namuose, jis pajus, kaip ištrūksta iš vadinamosios „komforto zonos“, o tai reiškia, kad jis turi būti pasiruošęs, kad organizmas tiesiog pradės priešintis. Ir jei sugebėsite teisingai motyvuoti save, tada nebereikės riboti savęs tik svajonėmis apie lieknumą ir stiprią imuninę sistemą – galėsite ramiai siekti tikslo ir mėgautis puikios sveikatos rezultatais.
Kaip priversti save užsiimti sportu nekenkiant organizmui?
Visai tikėtina, kad žmogui paprasčiausiai trūks motyvacijos treniruotėms. Tačiau su šia problema galima susidoroti, jei vadovausitės keliomis gana paprastomis rekomendacijomis ir žinosite apie tam tikras naudas. Pavyzdžiui, kalbama apie tokius privalumus kaip:
- Ligos chroniškumo rizikos mažinimas;
- Miego kokybės gerinimas;
- Smegenų veiklos aktyvumo didinimas;
- Teigiamas poveikis seksualiniam gyvenimui;
- Fizinio pasirengimo gerinimas ir svorio metimas;
- Raumenų tonuso stiprinimas;
- Psichologinės ir fizinės sveikatos palaikymas ir kita.
Be šių privalumų, egzistuoja dar daugybė veiksnių, kurie gali paskatinti norą užsiimti sportu ir skatins progresą.
Kaip turėtų būti motyvacija?
Motyvacija – tai pirmiausia psichologinis veiksnys, galintis aktyvinti žmogaus elgesį ir nukreipti jį į užsibrėžtus tikslus. Taigi, štai ką svarbu padaryti:
- Užsibrėžti realius tikslus. Kartais nutinka taip, kad žmogus nepavyksta greitai numesti svorio arba pagerinti sportinių rezultatų. Tačiau tai atsitinka dėl to, kad tikslas neatitinka pasirinkto treniruočių, sveikos mitybos plano arba trūksta svarbios motyvacijos. Todėl geriau palaipsniui, žingsnis po žingsnio siekti rezultatų, nei planuoti pasiekti per trumpą laiką tai, kas yra neįmanoma atlikti.
- Treniruoklių plano sudarymas. Darbas, buitiniai rūpesčiai, namų darbai – visa tai gali atitraukti nuo konkretaus tikslo. Tačiau, jei sudarote grafiką ir laikotės jo, tikėtina, kad pasieksite pirmiausia minimalų sėkmę, o vėliau ir didelę. Pagrindinis dalykas – ne praleisti treniruočių, pasirinkti tinkamiausius pratimus, sudaryti jų derinius ir atlikti pakartojimus bei serijas tiek kartų, kiek turite jėgų (neperpakuoti, nes tai neigiamai paveiks motyvaciją).
- Erdvės treniruotėms namuose įrengimas. Kartais žmogus neturi laiko eiti į sporto salę ar fitneso centrą. Į pagalbą ateina puikus sprendimas – sukurti sportinę aplinką tiesiog namuose. Pavyzdžiui, treniruočių kilimėlis leis apsaugoti nuo nemalonių sužalojimų ar sumušimų, o fitbolas padės sustiprinti raumenis ir palaikyti kūną tonuse. Netgi lankas, hanteliai, masažinis volelis ar šokdynė (jei leidžia lubų aukštis) padės išlaikyti kūną tonuse, todėl sporto inventoriaus pirkimas suteiks papildomos motyvacijos.
- Sporto aprangos turėjimas. Net ir namuose reikia pasirūpinti išvaizda. Graži ir patogi treniruotėms apranga gali suteikti malonių pojūčių, komforto ir puikios nuotaikos. Treniruotis norėsis ilgiau ir dažniau, taip pat tai padidins pasitikėjimą savimi.
- Muzikos įtraukimas. Skirtingos garso takelių versijos gali pagerinti treniruočių kokybę, pagerinti nuotaiką ir suteikti vienodą ritmą. Jei žmogui sunku judėti, galima pakeisti muziką bet kuriuo metu. Greitas tempas – ne visada apie gerus rezultatus, kartais jis gali pakenkti kūnui, didinant krūvį ir žmogus greitai pavargsta.
- Tinkama mityba ir gėrimas. Kad nekenktų sveikatai atliekant įvairius pratimus namuose, svarbu pasirūpinti savo mityba. Paprastai tie, kurie sportuoja, valgo 3–6 kartus per dieną mažomis porcijomis. Taip pat jie geria pakankamą kiekį paprasto nealkoholinio vandens per dieną – ne daugiau kaip 1,5–2 litrus. Net ir treniruočių metu galima padaryti tik kelis gurkšnius, kurie suteiks jėgų tęsti pratimus.
Svarbu stebėti savo progresą ir užsiimti tiek laiko, kiek žmogus gali įveikti. Jei sportininkas jaučia, kad nebesusitvarko, reikėtų sulėtinti tempą, sustoti, giliai įkvėpti, atsipalaiduoti kelias sekundes ar minutes. Nei viena treniruotė neturėtų pakenkti sveikatai ar būti atlikta žalos organizmui kaina. Taip pat nereikėtų treniruotis, jei yra peršalimas ar kitos silpnybės, kad nepablogintumėte savo būklės. Jei žmogus jaučia nemalonius pojūčius po treniruočių, reikia sumažinti fizinį krūvį, nes tai gali sukelti traumų ir kitų neigiamų pasekmių.
